Kas 1990 m. kovo 11 d. atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę. 2018-10-24

by: Kazimieras Juraitis     Published on: 26 October 2018

Views: 2,153

70    5   

Fast Download

Description :

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Egidijus Klumbys ir Zigmas Vaišvila. „Kas 1990 m. kovo 11 d. atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – pagal tarybinius įstatymus išrinkti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai ar neegzistavęs Atkuriamasis Seimas?“ 2018-10-24Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą kartą Tarybų Lietuvos istorijoje ne formaliai, o demokratiškai ir konkurencingai rinkti šios aukščiausiosios tarybų valdžios atstovai - deputatai.Likimo ironija, bet istorija lėmė, kad Vytautas Landsbergis tapo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, t.y. aukščiausiu paskutiniosios Tarybų Lietuvos valdžios pareigūnu. Tai patvirtina 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Nutarimas Nr.I-4: “Išrinkti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininku Vytautą Landsbergį – Kniaudiškių 54-osios rinkiminės apygardos deputatą, Lietuvos konseravtorijos profesorių.“ 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė ir Deklaraciją Nr.I-10 „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, kurią pasirašė Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir kuri patvirtino, kad „1990 m. vasario 24 d. rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą rinkimų teisę turintys Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią (suprema potestas) per šią Aukščiausiąją Tarybą, kuri nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. bus vadinama Lietuvos Aukščiausiąja Taryba.“Ši Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė ir Įstatymą Nr.I-11 dėl valstybės pavadinimo ir herbo, kuriuo „Lietuvos TSR“ buvo pervadinta į „Lietuvos Respubliką“, „Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba“ - į „Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą“, „Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko“ pareigybė - į „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko“ pareigybę, o valstybės Herbu ir ženklu nutarta vartoti Vytį.Ir tik dokumentu Nr.I-12 pakeisto pavadinimo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. priėmė visiems žinomą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo, kurį pasirašė ne tik šio aukščiausio valdžios organo pirmininkas V. Landsbergis ir sekretorius Liudvikas Sabutis, bet ir Virgilijaus Čepaičio siūlymu – visi už šį Aktą balsavę deputatai.1990 m. kovo 11 d. ši Aukščiausioji Taryba dar priėmė Įstatymą Nr.I-13 dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo (kad užtikrinti valstybės, kurios nepriklausomybė 1940 m. buvo nutraukta jėga, tęstinumą) ir Įstatymą Nr.I-14 dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo (kad galima būtų gyventi pagal 1990 m. realijas).Ir tik vieno žmogaus - Vytauto Landsbergio - siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. LR Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo, kuria Lietuvos Respublikos „Aukščiausiosios Tarybos“ pavadinimas pakeistas į „Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas“. 2002 m. birželio 19 d. nutarimu LR Konstitucinis Teismas byloje dėl Valstybinių pensijų ir Respublikos Prezidento įstatymų nustatė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigos negali būti prilygintos 1992 m. spalio 25 d. priimtoje LR Konstitucijoje nurodytoms Respublikos Prezidento, t.y. valstybės vadovo, pareigoms, paaiškino, kad Lietuvos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas nenumatė valstybės vadovo pareigų, taip pat paaiškino, kad Atkuriamojo Seimo nebuvo.Tačiau vis gyvename vieno žmogaus, taip ir netapusio mūsų valstybės vadovu, problemomis – tai jo apsauga, tai jo statusas, tai jo pensija, tai jo ar ne jo Sąjūdis, tai jo ar ne jo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė... Ir dėl viso šito bandoma suklastoti mūsų nuostabaus Atgimimo istoriją. 1988 m. spalio 22-23 d. demokratiškai susirinkęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – LPS) Steigiamasis suvažiavimas išrinko 220 narių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą, 35 narių LPS Seimo Tarybą. Minėdami demokratiškai ir dvasiškai pakylėto Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo trisdešimtąsias metines, prisiminkime ir jo priimtą istorinę Rezoliuciją Nr. 21 „Dėl rinkimų“. Pasistenkime ir šiandien gyventi taip, kaip šis Sąjūdžio suvažiavimas 1988 m. spalio 23 d. Geros Valios Pareiškimu Lietuvai skelbė: „Visose Lietuvos gyvenimo srityse esame pasiryžę siekti taikos ten, kur rasime nesantaiką, tiesos ten, kur rasime klaidinimą, darnos ten, kur rasime netvarką, šviesos ten, kur rasime tamsą.“